Jau keliose ankstesniuose įrašuose buvau užsiminęs, kaip ruošiausi kalėdiniam darbo vakarėliui "Gėlių vaikai". Kaip ir rašiau, išvažiavau su 37,5 temperatūros ir lengvu galvos svaiguliu, velniškai skaudančia gerkle ir bjauriu kosuliu. Rimtai svarsčiau apie grįžimą namo dar tą patį vakarą, o net menkiausias mintis apie ėjimą į pirtį vijau kuo toliau.
Atvažiavom į gražią Labanoro sodybą(dar Vilniuje pastebėjau, kad palikau mūsų ruošiamam pasirodymui reikalingus ilgai karpytus paveiksliukus, teko grįžti - gera pradžia). Persirengėm, parodėm savo pasirodymus, pažiūrėjom kitų, pavakarieniavom ten esančiame visai neblogame restorane. Po to visi išsiruošė į kubilus ir pirtį. Ne, Martynai, turi temperatūros, niekur neisi.. Žodžiu, po penkiolikos minučių jau šampaną gėriau kubile. O ir pirtis visai nieko. Tiesa, šokti į lengvu ižu padengtą ežerą nesiryžau.. Užbėgdamas įvykiams už akių patikinsiu, kad dabar jaučiuos puikiai, temperatūra normali, jau savaitę kankinusio kosulio ir gerklės skausmo nebėra. Na, nemėginsiu patentuoti tokio gydymosi būdo, turiu ir skaudžios patirties kai viskas kitaip pasisuka..
Viso tikrai smagaus vakaro neaprašinėsiu, ne mažiau linksmas buvo ir išaušęs rytas ir kelionė į Vilnių. Palaksčius žvyrkeliais, buvo nuspręsta pakeliaut "offroad". Visos mintys apie miegą važiuojant atgal kažkaip dingo, o ryte valgytas šašlykas maloniai susikratė.. Išvažiavę atgal į kelią pastebėjo, kad visiškai nuleista padanga. Valio! Šiaip ne taip pakeitę padangą visgi laimingai sugrįžom į Vilnių ir gerinau asmeninius miego rekordus(miegojau apie 15-16h).
Visai nieko kolegas žinokit turiu. Nuotraukoje matote dalį jų. Spėkit, kuris esu aš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą