Kelionė į Alandus. Pirma diena.

Susitikimo laikas - 5h pirmadienio ryte. Reikia spėti per 12h į registraciją į keltą, tai susitarėm jokiu būdu nevėluoti, juk Latvijos bei Estijos keliose nemažai remontų pasitaiko. Todėl, kai pramiegu 40 min išpila šaltas prakaitas. Bet aš, kaip priklauso, daiktų pakavimasi buvau palikęs paskutinei nakčiai ir nemažai rytui. "Įjungęs skubėjimo režimą" susimetu daiktus ir į sutartą vietą atkeliauju net keliom minutėm anksčiau. Sulaukę visų nežymiai vėlavusių pažaidžiam loginį žaidimą "sutalpink aštuonių žmonių mantą bei maistą į vieną autobusiuką ir dar palik vietos keleiviams" ir iškeliaujame.

Latvijoje trumpam sustojame prie jūros. Mums visiems, sustirusiems nuo šalčio, stebint Dovilė ir Paulius nusprendžia išsimaudyti. Taip ir padaro. Mes geriam lietuvišką jogurtą ir svarstom galimybę išvažiuoti be jų, ar bent užsirakinti autobusiuke ir apsimesti jų nematą.
Kelyje rimtų remonto darbų nematėm, todėl atvykę į Taliną turėjom porą valandų laisvo laiko, kurį praleidome klajodami po senamiestį. Aš MEP sesijos metu buvau neblogai ištyrinėjęs šį miestą, tai vaidinu kietą ir vedu ekskursiją (jei nežinot, kas tas MEP, galite pasiskaityti Vidmanto aprašymą).

16,30 jau esame uoste. Pamatome "laivelį", plukdysiantį mus į salas. Nusprendžiam, kad jei toks keltas keltų iš Klaipėdos į Smiltynę, tai jam niekur net nereikėtų plaukti: mašinos įvažiuotų Klaipėdoje, nuvažiuotų iki kito galo ir iš važiuotų Smiltynėje. Susitvarkę formalumus ir palikę autobusiuką apačioje pakylame į savo kajutes, kurios yra ne pačiame viršuje, o "tik" 8 aukšte. Užkandame pačių skaniausių sumuštinių ir kylame į denį.

Štai jau mes viršuje, iš kur atsiveria puiki Talino panorama. Pafotografavęs kitus nusprendžiau padaryti bendrą nuotrauką ir, norėdamas pats patekti į kadrą, padariau esminę klaidą - patikėjau fotoaparatą vienai mielai skandinavei senutei. Jau imdama jį į rankas vos neišmetė, o sustojus mums kartu ir man tik spėjus pagalvoti, kad ta moteriškė kažkaip keistai jį laiko, aparatas lekia ant žemės. Išklausau patarimų, kaip reikėtų fotoaparatą išjungti ir vėl įjungti, išimti ir vėl įdėti bateriją, padaryti tą ir aną, bet patikėti, kad tai ištiesintų sulankstytą objektyvą sunku.

Pasigėrėję vaizdais grįžtam į kajutes, nusnaudžiam porą valandų ir patraukiam tyrinėti laivo. Nesusižavėję laive vykusia diskoteka apsistojom pagrindinėje salėje, kur pirmą kartą pamačiau kabaretą gyvai. Dėl meninės vertės būtų galima ginčytis, bet viskas buvo atliekama tikrai profesionaliai. Patrepsėję po to vykusiame koncerte patraukėme miegot. Tiksliau likus porai valandų iki kėlimosi laiko miegoti nuėjau aš. Ką veikė kiti, man žinomi šaltiniai nutyli.

2 komentarai:

Elžbieta rašė...

"sutalpink aštuonių žmonių mantą bei maistą į vieną autobusiuką ir dar palik vietos keleiviams" žiaurus žaidimas. Man reikėjo 3 savaičių mantą į kuprinę sutalpint ir dar paskui nenukrist ją nešiojant. Dabar suprantu, ką jūsų mašina iškentė :P

tai o fotikas sugedo nepataisomai?

Martynas rašė...

taip, jį grįžus į Lietuvą sutaisė. Dar buvau pamiršęs paminėti, kad fotikas buvo skolintas :)

Na, ten visas autobusiukas buvo. Bet ir mantos nemažai: mūsų daiktai, kalnas maisto, palapinės, gitara ir dar daug kitokio gėrio..