Prisikelti gyvenimui


Niekada Vytautas Kernagis neatrodė toks stiprus kaip vėl pasirodęs viešumoje po ilgos ligos. Sunykęs, be plaukų, vienas kaulų maišelis, bet su žibančiomis ir ryžtingomis akimis ir stipriu, lyg iš anapus sklindančiu balsu. Tai tarsi atgimimas kitam gyvenimui, naujo atradimas. Prisimenu ir Ivanauskaitę. Kaip stebuklinga palikti šį pasaulį ne netyčia, per klaidą, palūžus ir praradus viltį o susitaikius su lemtimi ir išlikus didžia asmenybe.

Kernagis nemirė. Jis bus gyvas dar ilgai.

Komentarų nėra: