Maisto bankas

-Laba vakarą, prisijunkite prie labdaros akcijos "Maisto bankas", nupirkite maisto alkstantiems..

-Laba vakarą, prisijunkite.. Ne, maistą ne daliname o renkame ir perduosim.. Taip, suprantu, kad jūs pats pensininkas..
-Prisidėkite prie akcijos.. Ne, dėkui, alus šį kartą netinką..
-Padėkite skurstantiems Kalėdas sutikti sočiai.. Ne, mes tikrai maistą renkame ne sau... Oj, ne, tie žmonės, kurie šalia prekybos centro pardavinėjo maisto produktus, tikrai ne maisto banko dalyviai...

Tokias ar panašias frazes per beveik tris valandas penktadienio vakare teko ištarti šimtus kartų. Taip, savanoriavau "Maisto banke". Šeštą valandą atsiradau Rotušės Rimi, apsivilkau geltonus marškinėlius su obuolio ženklu, gavau kalną skrajučių ir kibau į darbą. Buvo įdomu stebėti žmonių reakcijas: pradžioje dauguma elgdavosi taip, kaip daryčiau ir pats gavęs neaišku ką - tardavo "ačiū", skrajutę dėdavo į kišenę ir ruošdavosi bėgti toliau, tada išberdavau savo aukščiau aprašytą greitakalbę. Vieni nesusidomėję lėkdavo tolyn, dažnas atsakymas būdavo ir "ne ačiū" , istorija apie kaip ir jam sunku, ar patikinimas, kad jis - studentas, pasitaikė ir keletas pasiuntimų. Bet buvo išties džiugu, matyti pilnėjantį mūsų maisto krepšelį. Kiek surinkome, tiksliai nežinau, bet tikrai nemažai!

Pati jau keletą metų vykstančios akcijos idėja - rinkti ne pinigus, o maistą, manau, pasiteisino: nors tam ir reikia daugiau žmonių, bet žinant, kaip bus panaudotą tavo auka, aukoti yra lengviau. Jei rasiu laiko, pasistengsiu maisto banke dalyvauti ir kitais metais.