Konkursinis balas - loterija, ar pelnytas atlygis?


Neseniai su draugais diskutavome apie priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas peripetijas. Klausimas nelengvas, problemų sugalvota daug, tinkamų sprendimų sugalvoti sunku. Na, bet visų pirma apžvelkim, kokie kintamieji apibrėžia abituriento galimybes studijuoti svajonių aukštojoje mokykloje.

1. Mokykliniai balai. Teoriškai jie turėtų parodyti mokinio darbą per paskutinius metus. Tai labai sveikintinas dalykas, bet ar jis yra objektyvus? Vieša paslaptis, kad skirtingų mokyklų lygiai skiriasi, net toje pačioje mokykloje skirtingi mokytojai už vienodas žinias parašys skirtingus įvertinimus. Nieko nestebina 10kininkai braukiantys ašaras dėl prastai išlaikytų valstybinių egzaminų.

Taigi metiniai pažymiai priklauso nuo moksleivio:
-Žinių;
-Santykių su mokytoju (diplomatiškumas ir mokėjimas sudaryti gerą įspūdį yra sveikintini dalykai, bet kartais aukštesnis balas pelnomas, pasak Gyčio, "tinkamu kiekiu muilo");
-Stropumo (pažymys pakeliamas už nuoširdžias pastangas);
-Mokyklos ir jos moksleivių lygio(turiu įtarimą, kad skirtingose mokyklose yra panašus visų metinių įvertinimų santykis, kai valstybinių balai akivaizdžiai skiriasi);
-Atkaklumo/"naglumo"(mokytojau, man matematikos balas pats svarbiausias);
-Pasitaikiusio mokytojo;
-Popamokinės veiklos (kai kurie mokytojai itin vertina(balų skalėje) dalyvavimą, tarkim, jų būrelio veikloje).

Tai tik keli iš galimų veiksnių,lemiančių mokyklinių balų dydį. Jie stojant sudaro santykinai nedidelę balo dalį, bet tie keliolika procentų gali lemti išties daug, ypač jei stojama į specialybes, pasižyminčias aukštais stojamaisiais konkursais. Tarkim moksleivis, 2005 stojęs į ekonomiką VU su visais valstybiniais šimtukais, bet septintukais iš mokyklinių dalykų nebūtų įstojęs..

Valstybiniai egzaminai.
Šiaip jų idėja gera - surikiuoti abiturientus nuo prasčiausio iki geriausio. Visiems taikomos vienodos sąlygos, sunkiau "nusipirkti"(prieš savo egzaminus 2006 metais būčiau panaudojęs žodį "neįmanoma", bet porą kartų laikytas gimtosios kalbos egzaminas privertė pakoreguoti nuomonę) gerą įvertinimą. Nepaisant tokio egzaminavimo pliusų, yra gausybė minusų:
-Nevisi geba susitvarkyti su stresu. Kasmet nemažai abiturientų pakliūva į ligonines dėl patiriamos įtampos, kuri daro tiesioginę įtaką rezultatams. Išties, kai poros valandų egzaminas gali sugriauti visus ateities planus - nelengva.
-Neįmanoma tiek žmonių įvertinti vienodai objektyviai. Na, testą taip, tiksliuosius mokslus gal, bet kaip interpretaciją ar rašinį skirtingi vertintojai gali įvertinti pagal tuos pačius kriterijus? Dauguma, greičiausiai yra matę vertinimo instrukcijas. Meno kūrinį bandoma įsprausti į šabloniškus rėmus. Kažkas iš aukštų švietimo pareigūnų pripažino, kad vertingiausius darbus parašę moksleiviai gauna aukštus, bet ne pačius aukščiausius įvertinimus. Jie atitenka tiems, kurie sugeba "atpilti" kūrinį pagal instrukcijas.
-Valstybiniai egzaminai, reikalingi stojant į konkrečią specialybę nelabai parodo tavo potencialias galimybes tapti to dalyko asu. Tarkim teisė, socialinis darbas, istorija - tai labai skirtingos specialybės, bet stojant į jas naudojami tie patys egzaminai. Tai išlieka labai didelė tikimybė, kad žmogus idealiai išlaikęs anglų, istoriją, gimtąją kalbą bus niekam tikęs teisininkas. Arba atvirkščiai, ar koks 80tukas iš, tarkim, anglų kalbos reiškia, kad abiturientas negali būti ekonomistas? O jei jį mokė mokytoja, kurios klausydamas mąstai, kalba ji vokiškai ar angliškai(man, pačiam nukentėti šioje vietoje neteko, bet kai kurių vyresnių mokytojų mokomos užsienio kalbos žinios siaubingos)
Išvardinau į galvą šovusias blogybes. Jų, be abejo, yra daugiau. Bet ir išvardintų jau nemažai..

Papildomi balai Rečiausiai pasitaikantis būdas pasidinti galimybes įstoti. Priklausomai nuo universiteto ir specialybės tie balal gali būti skirti už skirtingus dalykus: sportinius pasiekimus, prizines vietas mokslų olimpiadose, baigtas papildomo švietimo mokyklas(aš stodamas į fiziką gavau 70 taškų už "Fotoną"). Nežinau, ar teisinga, kad greitos kojos atveria, tarkim, teisės fakulteto duris. Na, bet jei neturi košės galvoje, tai tų pridedamų balų įstoti greičiausiai neužteks. Daugiau "sveria" respublikinės mokslo olimpiados. Vėlgi, tai priklauso nuo universiteto ir dalyko, bet pažįstu nemažai žmonių, kurie dar mokindamiesi mokykloje turėjo sukaupę tiek papildomų balų, kad net nelaikę egzaminų galėjo patekti į universitetą. O balai už visokiausias papildomo ugdymo mokyklas lemia mažai(su menkomis išimtimis), bet juos dažnai galima gauti už "gražias akis". Jau minėto Fotoną užduotis sprendžiau gan uoliai, bet žinoma ir tokia praktika, kai susirenkama kartu ir su mokytojo "pagalba" gimsta keliolika vienodais atsakymais primargintų sąsiuvinių, siunčiamų į Šiaulių universitetą.

Pamėginau iš asmeninės perspektyvos apžvelgti dabartinę situaciją. Po savaitės, grįžęs iš Danijos pamėginsiu pasvarstyti, kokios galėtų būti alternatyvos. Prisipažįstu, sugalvoti kažką, išsprendžiančio visas aukščiau minėtas problemas, manau, yra neįmanoma, bet pamėginti pasamprotauti - galima.

5 komentarai:

ztkp.lt (Gytis) rašė...

Kažkur esu girdėjęs tokią idėją, kad egzaminus turėtų organizuoti ta aukštoji mokykla, į kurią abiturientas norėtų stot. Net nežinau ar verta kalbėt apie tobulą sistemą, arba bent labai gerą, nes kai tiek daug žmonių ji liečia, visai natūralu, kad bus nepatenkintų. Aš manau, kad konkursinis balas tai pelnytas atlygis. Tik man nelabai patinka tie papildomi balai, kurie ne visada parodo kažkokius tai papildomus gebėjimus (kaip rašei greitos kojos daug proto neprideda) :)

scania gti rašė...

Egzaminai neturi būti nei teisingi, nei logiški.
Kokia nauda iš inžinieriaus, kuris neturi nė lašo fantazijos? Juk skaičiuoja dabar kompiuteris... Kiek ištemptų koks teisėjas, jei net per egzaminus išgriuvo... Kas, kad jie pirmūnai.
Jei egzaminus pakeistume loterija didelio skirtumo nebūtų. Juk ir dabar pilna atsitiktinių studentų, ir nestudijuojančių talentų.

Martynas rašė...

Gyti, tai juk būtų stojamieji egzaminai. Savi pliusai, savi minusai.
Taip, idealios sistemos nesukursi, ir sistemos gerumas tikrai nėra paremtas patenkintų ar nepatenkintų savo įvertinimu skaičiumi. Mano požiūris į tuos, verkšlenančius dėl sistemos blogumo vien dėl to, kad neišlaikė egzamino, visiškai sutampa su taviškiu, išsakytu ztkp.lt. Bet esu įsitikinęs, kad dabartinis konkursinis balas parodo gal tik 50% studento galimybių tapti geru konkrečios specialybės studentu. To procento niekaip nepritemsi iki 100, bet mėginti jį didinti galima.

martynas rašė...

Scania, gal pakeisti egzaminų loterija ir nelabai galima, bet atsitiktinumai lemia išties per daug. Egzaminas tikrai įvertina tik gana siaurus gebėjimus.. Bet kaip tai pakeisti?.. Kitą savaitę būdamas Danijoje pamąstysiu ir kitam ar dar kitam įraše pamėginsiu išdėstyti variantus.

scania gti rašė...

Martynai, dėl atsitiktinumų - tai neskubėk.
Yra žmonių, kuriems atsitiktinai nepasiseka. Nuolatos. Ir jei toks išlaikytų egzaminą - tai tik dėl sekančios nesekmės :)
Ir dar pasakymas - labiausiai tinka... Kieno požiūriu?
Švietimo sistema - painiava. Ir taip blogai, ir taip negerai. Ir viskas kvadratu - dėl klausimo svarbos.